Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalimi, pranešame apie numatomą Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą.

Reorganizavimas bus vykdomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalį sujungimo būdu. Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga bus sujungiamos į naujai steigiamą Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinę sąjungą, kuri po reorganizavimo tęs veiklą perimdama visas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos teises ir pareigas.

Reorganizuojami (pasibaigiantys) juridiniai asmenys:

Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga: juridinio asmens kodas: 301675765; buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9; teisinė forma – Profesinė sąjunga ar susivienijimas; registro tvarkytojas – VĮ "Registrų centras".

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga: juridinio asmens kodas: 190775810; buveinė – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9; teisinė forma – Profesinė sąjunga ar susivienijimas; registro tvarkytojas – VĮ "Registrų centras".

Naujai steigiama Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinė sąjunga perims visas Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos teises ir pareigas bei turtą nuo turto ir dokumentų priėmimo-pardavimo aktų pasirašymo dienos.

Preliminari numatoma reorganizavimo pabaigos data – 2017 m. gruodžio mėn. 31 d.

Su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.96 straipsnio 4 dalyje išvardytais dokumentais susipažinti galima Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos buveinėje Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. Jasinskio g. 9, kasdien darbo dienomis darbo laiku laikotarpiu nuo šio pranešimo paskelbimo iki reorganizavimo pabaigos.

 

Rugpjūčio 8 d.  LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, kartu su kitų švietimo darbuotojams atstovaujančių švietimo profesinių sąjungų vadovais, susitiko su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir švietimo ir mokslo viceministru Gražvydu Kazakevičiumi aptarti švietimo finansavimo klausimų.

Susitikimo pradžioje Premjeras akcentavo, kad tikslai, kurie yra iškelti – niekur nedingsta, be to, jis tikisi, kad iki rugsėjo 1 d. švietimo šakos kolektyvinė sutartis pagaliau bus pasirašyta.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad vienareikšmiškai iki 2018 m. rugsėjo 1 d. turi būti įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Premjerui antrino ir viceministras G. Kazakevičius, priminęs, kad net trijuose Seimo komitetuose buvo įsipareigota etatinį mokytojų darbo apmokėjimą pradėti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir tam numatyta 30 mln. eurų (iki 2019 m. sausio 1 d.), bet nieko nepasakė apie klasės komplektų finansavimą, pakeisiantį mokinio krepšelį.

Švietimo profesinių sąjungų vadovai akcentavo, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis tiesiogiai koreliuoja su klasės krepšelio modeliu, o nenoras įvesti nacionaliniu mastu klasės krepšelį rodo, kad ateityje bus dar daug taisytinų dalykų ir įvedimo stabdymų. Švietimo reformos įgyvendinimui reikalinga politinė valia ir sprendimas.

Jeigu ir vėl bus einama kosmetiniu reformų keliu, neturint lėšų, jokių esminių pokyčių švietime nebus.  Natūraliai kyla klausimas, kaip Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija sugebės pritraukti jaunus žmones į pedagogikos studijas, neturėdamos ką jiems pasiūlyti? Kaip pritrauks jaunus pedagogus į mokyklas, siūlydami nepilnai 400 eurų į rankas?

Švietimo profesinių sąjungų vadovai Premjerui taip pat priminė, kad dar yra likusi buvusios Vyriausybės 17 mln. eurų skola pedagogų darbo užmokesčio „žirklių“ išlyginimui ir klausė, ar ši skola bus grąžinta, nes BVP surinkimas yra 4 proc. didesnis, nei prognozuota ir surenkama per 800 mln. eurų daugiau. S. Skvernelis į tai atsakė, kad Lietuva, įsivesdama eurą, prisiėmė įsipareigojimus ir visi „gaunami viršaus“ pinigai, eina skolų grąžinimui Europos Komisijai, o tai galima suprasti, kad pedagogams tų pinigų greičiausiai neteks pamatyti. Premjerui buvo pasiūlyta skolos klausimą spręsti panaudojant Lietuvos žmonių indėlius, kurie siekia trečdalį šalies biudžeto, išleidžiant vyriausybines obligacijas.

Profesinių sąjungų teigimu, Premjeras neįvertino Europos Komisijos nurodymų dėl būtinų esminių pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendino ir neatsakė į klausimą, ar galimi struktūriniai sisteminiai pokyčiai švietimo sistemoje, nepažeidžiant fiskalinės drausmės ir biudžeto sandaros įstatymo.  Premjero patarėjas Lukas Savickas informavo, kad tik dabar Vyriausybė ruošia raštą Europos Komisijai, dėl galimų sisteminių struktūrinių pokyčių švietimo sistemoje ir mokestinės pertvarkos  Lietuvos švietimo srityje.

Pasidomėjus kada bus įvardintos konkrečios sumos, skirtos švietimo sektoriaus finansavimui, Premjeras pateikė preliminarius skaičius, gautus iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kurie anot jo, dar gali keistis, nes nėra bendro koalicijos partnerių sutarimo šiuo klausimu. Švietimo profesinių sąjungų atstovai reaguodami į šį pasakymą pasiūlė Premjerui savo pavedimu įpareigoti tai padaryti Švietimo ir mokslo ministerijos vadovus.

Be to, yra numatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įgyvendinus mokestines pertvarkas, kurias siūlo Vyriausybė, priklausomai nuo to, kiek mokytojas uždirba, kokia yra jo šeimos padėtis ir jei darbo užmokestis siekia iki 414 eurų, pajamų pagausėjimas tikrai bus  (nuo 10 iki 115 eurų).

Iškėlus klausimą dėl pedagogų išleidimo į išankstinę pensiją, Premjeras pažymėjo, kad tai susiję ir su Sodros galimybėmis, tad po savaitės planuojamas susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais po kurio jis turėtų turėti atsakymus į šį klausimą.

Nors, pasak Premjero, ruošiami pokyčiai nebus kosmetiniai, tačiau koks bus galutinis rezultatas, jis atsakyti negali, kadangi viskas priklausys nuo koalicijos partnerių, o kol kas koalicijos partneriai turi skirtingas nuomones. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga siūlo atsižvelgti į mažiausias pajamas gaunančiųjų segmentą, tame tarpe ir mokytojų.

Kitas susitikimas numatomas rugsėjo 1 d., kai, anot S. Skvernelio, bus galimai pasirašoma švietimo šakos kolektyvinė sutartis.

Reziumuojant susitikimą, galima teigti, kad laukiamų atsakymų profesinės sąjungos ir vėl neišgirdo. Paaiškėjo, kad Premjeras neturi išsamios informacijos apie švietimo sistemos būklę ir reikalingą finansavimą reformoms švietimo sistemoje įgyvendinti. Galima daryti prielaidą, kad Premjerui teikiama informacija yra šališka ir neatitinkanti tikrosios švietimo sektoriaus situacijos. Posėdyje Premjeras pateiktiems siūlymams ir pastaboms švietime pritaria, nes matomai neturi argumentų jų paneigti, tačiau po kiek laiko viešoje erdvėje paviešinama visiškai kitokia informacija.

Švietimo profesinės sąjungos, reaguodamos į Premjero reziume „galit verkti, galit juoktis – kitaip nebus“, svarstys kokių poveikio priemonių imtis, siekiant savo tikslų – ar masinių protesto akcijų, ar lobistinio darbo su politikais, ar kitų priemonių. 

Žmogus išeina – lieka jo darbai... 

Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) liūdi dėl Kovo 11-osios akto signatarės Romualdos HOFERTIENĖS, 1992 – 2000 m. m. buvusios antrąja  atkurtosios  LMPS pirmininke, mirties ir  nuoširdžiai užjaučia jos artimuosius, gimines bei visus ją pažinojusius Lietuvos žmones.

Š. m. birželo 13 d. švietimui atstovaujančių profesinių sąjungų pirmininkai švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kvietimu susitiko su ja, tikėdamiesi aptarti sklandesnio socialinio dialogo vystymo ir tolesnio bendradarbiavimo kryptis bei aktualiausius švietimiečius jaudinančius klausimus, kylančius siekiant įgyvendinti XVII-osios LR Vyriausybės planą.

Deja, švietimo ir mokslo ministrė neapsiėjo be daugybę kartų girdėtų populistinių frazių kartojimo  apie socialinio dialogo būtinybę, susitarimo siekiamybę bei galimybę. Tiesa, susitikimo pabaigoje pasiūlė susitikti reguliariai kartą per mėnesį ir aptarti esančias ar atsirandančias problemas.

Į konkrečius profsąjungų lyderių klausimus, kada pagaliau bus pasirašyta švietimo šakos kolektyvinė sutartis, kaip bus įvedamas klasės krepšelis ir etatinio darbo apmokėjimo modelis, ministrė atsakyti negalėjo. Iš ministrės lūpų nuskambėjo vienintelė konkreti informacija,  kad lėšų poreikis švietimui yra per 149 mln. eur.  Profsąjungų vadovai atkreipė dėmesį,  jog šis poreikis nėra išgrynintas, lėšos nėra koncentruotos į esmines problemas ir konkrečius jų sprendimus, o visur tik kosmetiškai po truputį pabarstoma ir dėl to nei viena problema neišsprendžiama iš esmės.

Pasak susitikime dalyvavusio LŠĮPS pirmininko Eugenijaus Jesino, pagrindinis ministerijos trūkumas tas, kad ji nepaskaičiuoja tikrojo lėšų poreikio ir jo nepateikia vykdomajai valdžiai, o be konkrečių paskaičiavimų negalima daryti jokios kokybinės pertvarkos. Susidaro įspūdis, kad ministrė nedisponuoja tikslia informacija, nes ministerijos darbuotojai profsąjungoms pateikia vienokią, o ministrei, galimai, visai kitokią informaciją ir dėl „sugedusio telefono“ stringa ne tik socialinis dialogas, bet klimpsta ir problemų sprendimas.

Dabar švietimo profesinės sąjungos galutinio žodžio laukia iš Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio, su kuriuo susitiks birželio 16 d. Tada galutinai ir nuspręs, ar stabdyti švietimo darbuotojų mitingo organizavimą, ar kviesti žmones į gatves.