Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos vadovas, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, ne tik pamynė socialinio dialogo principus, bet ir nepaiso Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų bei šalies įstatymų. Pirmadienį, rugsėjo 19 d., vykusiame Vyriausybės pasitarime nebuvo pritarta švietimo šakos kolektyvinės sutarties projektui ir ji grąžinta Švietimo ir mokslo ministerijai toliau tobulinti. Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, sutarčiai nebuvo pritarta, nes joje negalima tartis „dėl biudžeto“ ir dėl dalykų, kuriems reikia papildomų biudžeto asignavimų. Iš kolektyvinės sutarties projekto, grąžinto Švietimo ir mokslo ministerijai, nurodyta išbraukti visus punktus, kuriuose kalbama apie lėšų poreikį.

Kyla klausimas, ar pats Ministras Pirmininkas, jo patarėjų komanda, Vyriausybės narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė žino, jog Darbo kodekso 50 straipsnio 4 punkte yra nurodyta, kad šakos kolektyvinėje sutartyje paprastai nustatoma (1) darbo apmokėjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotojų saugos ir sveikatos sąlygos; (2) darbo apmokėjimo sistema kainų, infliacijos didėjimo atvejais; (3) specialybės įgijimo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo sąlygos; (4) socialinės partnerystės rėmimo priemonės, padedančios išvengti kolektyvinių ginčų, streikų; (5) darbo normų, išdirbto laiko, aptarnavimo, darbuotojų skaičiaus nustatymo, pakeitimo ir peržiūrėjimo tvarka; (6) kitos šalims svarbios darbo, socialinės ir ekonominės sąlygos. Būtent dėl šių dalykų beveik du metus visų švietimo profesinių sąjungų atstovai ir derėjosi su Švietimo ir mokslo ministerija, kurią tai daryti įpareigojo ta pati sutarties projektui nepritarusi Vyriausybė.

Švietimo profesines sąjungas apstulbino ir Švietimo ir mokslo ministerijos vadovų samprotavimai apie tai, kad taisant kolektyvinės sutarties projektą, nereikia sužinoti profesinių sąjungų nuomonės!

Susiklosčiusi situacija Lietuvos mokytojų atstovus verčia daryti išvadą, kad siūlydama pasirašyti švietimo šakos kolektyvinę sutartį, Vyriausybė nenori prisiimti nė mažiausių įsipareigojimų, o apsiriboti tik trafaretinėmis deklaracijomis apie švietimo svarbą ir jo prioritetą Lietuvoje. Taip pat, A. Butkevičius ir ministrų kabinetas, buldozeriu stūmęs naują Darbo kodeksą, kuriame, pasak jų, yra numatytos nepalyginamai didesnės galimybės darbuotojams pasiekti sau palankių susitarimų su darbdaviais, nemato reikalo nei tartis, nei susitarti su mokytojų atstovais.

Šalies pedagogų interesams atstovaujančios profesinės sąjungos nesitaikstys su tokiu politikų elgesiu ir imsis teisinių žingsnių ginti pažeistus pedagogų interesus ir jų teisę tartis dėl jų socialinių – ekonominių sąlygų gerinimo. 

Vyriausybės pasitarime ketvirtadienį iš esmės pritarta Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektui ir sutarta, kad jis nebūtų taikomas pedagogams.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimas bus reglamentuotas Švietimo įstatyme.

Visų kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, įstatymo projekte suskirstytos į 4 lygius: A, B, C ir D. Įstaigų vadovų, struktūrinių padalinių vadovų, A ir B lygio specialistų bei A ir B lygio tarnautojų pareiginę algą sudarys pastovioji ir kintamoji dalys (kintamoji dalis priklausys nuo įstaigos ar atskiro darbuotojo pasiektų rezultatų įvertinimo), kitų pareiginė alga bus pastovi.

„Jei bus patvirtinta ši tvarka, nebebus galimybės nepagrįstai nustatinėti atlyginimo priedus“, – aiškinama pranešime.

Šiam įstatymo projektui dar turi pritarti ministrų kabinetas Vyriausybės posėdyje, tuomet jis bus teikiamas Seimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šias pataisas parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo reglamentuojama pedagogų ir kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka, prieštarauja pagrindinam šalies įstatymui.

Anot KT, Vyriausybės nutarimu nustačius biudžetinių įstaigų darbuotojų, tarp jų valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagogų, tarnybinių atlyginimų dydžius ir kitas jų darbo apmokėjimo sąlygas, neatsižvelgta į tai, kad pagal Konstituciją esminės asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, turi būti nustatytos įstatymu.

Pasak KT, Vyriausybė, savo nutarimu reguliuodama darbo apmokėjimo santykius, gali tik detalizuoti, sukonkretinti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatyti jo įgyvendinimo tvarką, reglamentuoti procedūrinius darbo apmokėjimo aspektus.

Ministerija iš pradžių siūlė visų biudžetininkų algų skaičiavimą reglamentuoti vienu įstatymu, tačiau tam pasipriešino pedagogų profsąjungos. Jos teigė, kad siūlymas suvienodinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimų sistemą jų netenkina, nes nenumato algų kėlimo perspektyvos, neatitinka mokytojų darbo specifikos ir mokyklų finansavimo sistemos.

 


Skaitykite daugiau: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vyriausybeje-sutarta-kad-pedagogu-atlyginimu-sistema-liks-atskira-nuo-kitu-biudzetininku-56-683659#.V9qS5AsFwfk.facebook

Trečiadienį Seimas, ilgai diskutavęs dėl naujo Darbo kodekso, nepritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymams Darbo kodeksui, kuriais buvo siekiama labiau socialiai apsaugoti darbuotojus ir atmetė jos veto, palikęs galioti birželio 21 d. priimtą naująjį Darbo kodeksą, kuriame smarkiai liberalizuoti darbo santykiai.

Už veto atmetimą balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė. Sprendimą atmesti prezidentės veto palaikė didžioji dalis valdančiųjų, taip pat opozicinė Liberalų sąjūdžio frakciją. Savo ruožtu pagrindinė opozicijos jėga Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai balsavo prieš.

Veto atmetimui pritarė 29 socialdemokratai, tačiau 8 šios frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė. Tarp nepritarusių veto atmetimui buvo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir kiti. Balsuojant dėl prezidentės veto, skilo ir valdančiųjų „darbiečių“ frakcija – 18 jos narių balsavo už veto atmetimą, 4 prieš ir 2 susilaikė. Tarp nepritarusiųjų daugumos pozicijai – „darbiečiai“ Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Gediminas Jakavonis, Mečislovas Zaščiurinskas ir kiti. Dauguma valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos narių – 8 – balsavo už tai, kad veto būtų atmestas. Vienintelis „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava nepritarė veto atmetimui.

Šį balsų trūkumą tarp valdančiųjų didžiąja dalimi kompensavo opozicinio Liberalų sąjūdžio vieninga parama (12 balsų „už“) veto atmetimui, taip pat ir trijų opozicinių konservatorių – Arvydo Vidžiūno, Dainiaus Kreivio ir Sergejaus Jovaišos „už“. Prieš balsavo 20 konservatorių, o frakcijos seniūnas A. Kubilius balsavime nedalyvavo. Už veto atmetimą taip pat balsavo ir 4 Mišrios Seimo narių grupės atstovai, tačiau 7 šios grupės nariai nepritarė veto atmetimui. Vieningai veto atmetimui nepritarė ir 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.

Prezidentė per tris dienas privalės jį pasirašyti ir Darbo kodeksas įsigalios nuo 2017 m. Premjeras Algirdas Butkevičius žada ištesėti savo pažadus profesinėms sąjungoms ir naująjį Darbo kodeksą dar šioje Seimo kadencijoje pataisyti, kad jis būtų priimtinas visoms pusėms. Pasak Vyriausybės vadovo, kad pataisas tikimasi priimti iki spalio 23 dienos, kai įvyks antrasis rinkimų turas. Pastaruoju atveju prezidentė vėl galėtų vetuoti kiekvieną naują Seimo sprendimą.

Profesinių sąjungų teisininkai jau dabar numato, kad įsigaliojus naujam Darbo kodeksui kils didžiulė teismų banga ir galbūt net bus nueita iki Europos Sąjungos teisingumo teismo.  

Naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Pamatyti, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite čia

Kas ir kaip pasikeis galite pamatyti čia

 

Parengta pagal Bns.lt, lrytas.lt, delfi.lt, 15min.lt, vz.lt

Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga kreipėsi į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos prezidiumą, prašydamos atlikti tyrimą dėl partijos nario Algio Ramanausko rugsėjo 2 d. naujienų portale Alfa.lt patalpinto straipsnio „Išgyvenimo vadovas moksleiviui“ 

(http://www.alfa.lt/straipsnis/50073252/isgyvenimo-vadovas-moksleiviui).

Straipsnis, kurį norint perskaityti reikia patvirtinti, jog esi pilnametis yra kupinas niekinančių atsiliepimų apie Lietuvos mokytojus. Tekste apstu smurtą bei fizinį susidorojimą skatinančių teiginių, pavyzdžiui: „Tada lėtai pakeli kairę ranką, tarsi pridėdamas delno kriauklę prie ausies, kad geriau girdėtai. Bet iš tikrųjų tai nededi jos prie ausies, o staigiai žiebi delnu mokytojui į jo dešinę ausį.“ Arba „Pabaigai — ar galima užmušti mokytoją? Be abejo, jeigu to reikalauja būtinasis reikalingumas ir viešas interesas“. 

Kyla klausimas, ar šis Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario išpuolis yra suderinamas su partijos deklaruojamomis krikščioniškomis vertybėmis ir naujojo partijos švietimo plano gairėmis?

Ar gerbiami konservatoriai nemano, kad  A. Ramanausko žodžiai žemina pedagogų, ne tik, kaip savo srities specialistų, bet ir, kaip piliečių, žmogiškąjį orumą bei skatina smurtą prieš juos?

Paskutinius porą metų skiriama daug dėmesio smurto prevencijai, tačiau į tokius veikėjų išsišokimus nei vienas politikas, deja, nereaguoja.

Švietimo profesinės sąjungos ragina kovą su smurtu pradėti nuo savęs ir iš esmės, todėl siekdamos, kad tokie išpuoliai nebe pasikartotų kreipsis ir į teisėsaugos organus prašydamos pradėti  ikiteisminį tyrimą dėl smurto ir neapykantos skatinimo. 

Understanding Painless Methods Of vip escort home Real-World escort paris Products - For Adults